Kaip suteikti tikros prasmės Advento kalendoriui?

Pamenu vaikystėje Kalėdos būdavo toks stebuklingas, baltas, išlauktas, tobulas įvykis. Kai TOS Kūčių ir Kalėdų dienos iš tikro būdavo iki begalybės išnekantrautos, o nuo minties apie dovanas spurdėdavo širdelė. Iki paskutinio momento nebūdavai tikras, nors tikėdavai, kad buvai pakankamai geras 🙂

Todėl šiandien savotiškai liūdna kai ant sienos kabantis „saldaininis” Advento kalendorius iš tikrosios Kalėdų dienos atima šokolado saldumo džiaugsmą. O kelias savaites iki švenčių stovinti eglutė ir retkarčiais iš anksto po ja atsirandančios dovanos, atima tikrosios šventės dienos stebuklą. Na taip, dovanos gali ir palaukti, bet kai tam draugui atnešė, kitam atnešė, kažkas jau geria kakavą iš stebuklingo Kalėdinio puodelio ir t.t… Na imi ir neatlaikai. Juk vaikui skauda širdelę, juk ima galvoti, kad gal nepakankamai geras buvo. Va taip ir taikaisi, laviruoji prie bendro visuomenės diktuojamo ritmo ir požiūrio. Bandai išgauti kažkokį kompromisą.

Skaityti toliau

Skaitymas vaikui ir su vaiku. Knygos vaikams: kokios, kada, kaip dažnai?

Knygose lobių gerokai daugiau už visus, visų piratų,
visose salose paslėptus lobius ir turtus.
– Walt Disney
 

Apie skaitymą galima kalbėti ir rašyti iki be galo, be krašto. Skaitydami vaikui nuo mažens pasiekiame to, kad galiausiai skaitymas jiems asocijuojasi su tėvų balsu, šiluma, su saugumu. Be to, skaitymas ugdo intelektą, drąsą, lavina vaizduotę, gebėjimą pasitikti ir įveikti kliūtis, užtikrina raiškų bei vaizdingą žodyną, leidžia gerokai lengviau perprasti gramatikos taisykles mokykloje, lavina loginį mąstymą, taigi pasitarnauja ir mokantis tiksliųjų mokslų…ir t.t. ir t.t.

Skaityti toliau

Dvi kojos, dvi rankos ir du smegenų pusrutuliai.

Dauguma žmonių gyvena dažniausiai naudodamiesi vienu iš smegenų pusrutulių. Taip jau yra, kad vienas darbuojasi, o kitas tingiai snaudžia iki labai didelis reikalas susiimti ir pagalvoti prispiria. Mums atrodo, kad esame negabūs, neturime idėjų, nematome sprendimo, o iš tikro reikėtų kaltinti miegalę smegenų pusę.

– Kairiojo smegenų pusrutulio veikla yra loginė – verbalinė.
– Dešiniojo smegenų pusrutulio veikla yra vaizdinė – erdvinė.

Skaityti toliau

Kokias pareigas bei atsakomybes galėtų turėti paaugliukai ir jau paaugliai?

Ar šiuolaikiniai vaikai turėtų turėti kasdienes pareigas ir atsakomybes? Ar jiems priskirti tam tikrus namų ruošos darbus? Kokius darbus priskirti? Kiek darbų priskirti? Nuo kokio amžiaus? Ar už pagalbą namuose jiems sumokėti? O gal gerai mokytis ir lankyti būrelius yra didysis, pagrindinis ir vienintelis jų darbas? Juk ir taip šiuolaikiniai vaikai apkrauti įvairiausiom veiklom!

Atsakymas paprastas ir vienareikšmiškas:

Skaityti toliau

Vaikas serga? Kaip greičiau pasveikti?

Ligų etapas. Ką čia bepridursi. Ligų pasitaiko ir rūšių įvairių ir sunkumo visokio. O ir sirgimo dažnumas kiekvieno vaiko skirtingas. Tikime, yra ir tokių, kurie neserga visai, bet dauguma, greičiausiai vienaip ar kitaip, rečiau ar dažniau kokį virusą ar bacilą pasigauna, o jei nieko nepasigauna, tai peršąla, susižeidžia ar dar kažką, dėl ko tenka pasilikti namie, pasidaro.

Šį kartą neanalizuosime nei kaip nuo ligų apsisaugoti, nei kaip nuo jų gydytis (medicinine prasme). Šį kartą mus domina ką ir kaip daryti, kad vaikas pats užsinorėtų ir nuspręstų pasveikti. Na taip, teoriškai pasveikti nori visi…, bet ką daryti, kad tas noras pasveikti būtų iš sielos gelmių, iš kiekvienos kūno ląstelės kylantis?

Skaityti toliau

Neuromokslas: kiek ir kokių nuotykių reikia kūdikiams?

Kai kalba pasisuka apie tai, kiek ir kokių nuotykių ar patirčių reikia kūdikiams, diskusija gali tapti itin karšta:
– Vieni už ramybę, kiti už ankstyvą visapusišką ugdymą.
– Vieni už tam tikrą nuoseklią kryptį, kiti už lėtą vaikystę.
– Vieni nukreipia vaikus tam tikra linkme, kiti laukia, kol mažasis pats kažko užsigeis, susivoks ar „susimotyvuos”.
– Vieni sako, kad kūdikis supranta tik meilę ir nieko daugiau jam nereikia, kiti vos gimusius nešasi į koncertus ar futbolo varžybas.

Skaityti toliau

Padėti vaikui ar leisti „susimauti“?

Mes neturime galių savo vaikams parinkti ir suruošti ateities,
bet galime savo vaikus tinkamai paruošti ateičiai.

Franklin D. Roosvelt

„Duok, įpilsiu tau sulčių. Paklokim lovą (ir kloja mama). Ateik užrišiu batus. Sėsk, tuoj sutepsiu sumuštinį. Gal tau padėti bokštą pastatyti? Ir taip toliau. Ir taip toliau. Norime apsaugoti vaiką nuo nesėkmių, nuo nusivylimo bandyti kai žinome, kad jiems dar tikrai nepavyks. Norime apsaugoti save nuo papildomo darbo, kurį teks nudirbti kai vaikas pats sau tepsis sumuštinį ir pilsis sultis. O iš tikro labiau už viską turėtume norėti, kad vaikas „susimautų“. Ne piktdžiugiškai „cha…tau nepavyko“, bet protingai „tau nepavyko, su tuo susitaikyk, išmok įveikti save ir bandyti vėl kol pavyks.”

Skaityti toliau

Kaip nesusirgti, o susirgus greičiau pasveikti?

Pradėkime sąžiningai. Šį straipsnį rašome todėl, kad rekomenduotume / primintume seną, dar mūsų močiučių ar net prosenelių naudotą, vos porą eurų kainuojančią, natūralią priemonę peršalimo ligoms įveikti. Bet rekomenduojame pakelta galva ir ramia širdimi – būtent tokias natūralias priemones naudojame patys, būtent tokius dalykus laikome tinkamais vaikų gydymui.

Kaip nesusirgti, o susirgus greičiau pasveikti? – šiuo metų laiku itin aktualus klausimas. Gal net klausimas Nr. 1.

Skaityti toliau

Priklausomybė kompiuteriui ir ekranui.

Ar normalu, kad vaikus traukia kompiuteris? Ar normalu, kad jie ten – anam pasauly – galėtų praleisti, kad ir visą dieną?

Hmmmm… Tai normalu lygiai tiek, kiek normalu susirgti sloga, gripu ar įsistatyti mėlynę nukritus nuo laiptų.

Normalu – bet nerekomenduotina ir, be abejonės, vengtina, taisytina, gydytina.

Mane stebina ir glumina tėvų neigiantis, aklas ir nesirūpinantis požiūris iš serijos:

Skaityti toliau